Jūrinis akvariumas – puošmena, kurią vis dažniau galime išvysti ne tik prabangiose restoranuose, verslo ar prekybos centruose, bet ir pas žmones namuose. Ir visai nenuostabu, tai nuostabus, gyvas ir nuolatos judantis paveikslas, kuriame verda paslaptingas gyvenimas. Priešingai nei gėlavandeniai, jūriniai akvariumai gali pasigirti gerokai platesniu gyvūnijos spektru. Kartais net sunku patikėti, kad koralai, primenantys miniatiūrinius medžius yra tiktų tikriausi gyvi ir normaliai funkcionuojantys organizmai. Taigi, pakalbėkime plačiau apie koralus.
Koralai dar kartais vadinami koralų polipais – duobagyvių tipo jūriniai bestuburių klasės gyvūnai. Daugelis jų savo forma ir spalvų ryškumu primena augalus, beje, iki XVIII a. vidurio buvo tikima, kad koralai yra augalai, kiek vėliau (XIX a. pradžioje) buvo įrodyta, kad koralais vis dėlto yra gyvūnai. Aišku kiek neįprasti mūsų suvokimui, bet neabejotinai patrauklūs ir žavūs akiai. Taigi, šiandien koralai skirtimi į minkštuosius ir kietuosius.
Neprofesionalui atskirti kurie koralai minkštieji, o kurie kietieji labai sudėtinga, kadangi beveik visi koralai turi čiuptukus, skirtus gaudyti maistą, beveik jie visi juda, kai vanduo juda, o tai tik dar labiau glumina, nes racionaliai galvojant kaip kietas sutvėrimas gali taip grakščiai svyruoti ir linguoti. Beje pastebėta, kad kietųjų koralų „bangų šokis“ skiriasi nuo minkštųjų – jie labiau linguoja į šonus. Taigi, kuo skiriasi kietieji ir minkštieji koralai? Kietojo koralo korpusą sudaro smulkučiai kalcio nareliai, kurie yra tarpusavyje susikabinę ir taip suformuoja koralo formą. Vienam nareliui mirus, ant jo auga kitas, tačiau šis procesas pakankamai lėtas, todėl jūrinio akvariumo turėtojas jo net nepastebi. Mirus minkštajam koralui, jis suyra ir po visą akvariumą pasklinda jo gleivės, tuo tarpu, kietas koralas išlieka tokios pačios formos.
Gal ne visada pastebime, tačiau jūrinis akvariumas gali virsti tikru karo lauku, kai kalba pasisuka apie koralus. Daugelis jų kovoja už savo vieta po saule, todėl stengiasi užgožti kitus koralus savo dydžiu bei ūgiu, todėl kai kiti koralai atsiduria jų šešėlyje, jų sveikata ilgainiui ima prastėti ir koralas gali žūti. Tokiu atveju būtinas jūsų įsikišimas. Tiesa, ir nors yra koralų, kurie puikiai jaučiasi šešėlyje, tačiau juos sunku atskirti net ir tikram jurinio akvariumo specialistui. Beje, kai kurie minkštųjų ir kietųjų koralų mūšiai gali būti gerokai nuožmesni, jų metu retai išvengiama aukų. Nors minkštieji koralai gali atsistatyti, tačiau kietieji koralai dažniausiai taip ir lieka pažeisti, o galiausiai gali visai sunykti. Todėl, norint, kad jūrinis akvariumas netaptų karo zona, būtina gerai apgalvoti kaip bus išdėstyti koralai, kad vieni kitiems nemaišytų ir leistų laisvai gyventi.
Beje, nenustebkite, jei jūsų koralai visiškai skiriasi įvairiu paros metu. Naktį koralai gali tapti visiškai neišvaizdūs ir tik ryte, įjungus šviesą, pradeda skleistis jų grožis, kuris labiausiai subujoja vidudienį. Todėl labai įdomu stebėti koralų metamorfozes.
Apskritai galima teigti, kad jūrinis akvariumas su visa savo augmenija ir gyvūnija mėgsta karts nuo karto iškrėsti savo šeimininkams siurprizą: iš kažkur atsiranda kriauklės, žuvytės ir kiti padarėliai. Tad, stebėti jūrinio akvariumo gyvenimą išties įdomu ir nepakartojama.